Ryga, turinti net 650 000 gyventojų, yra didžiausias miestas Baltijos šalyse. Kartu su priemiesčiais joje gyvena beveik pusė Latvijos gyventojų. Ryga yra ir pagrindinis įvažiavimo į Baltijos regioną taškas ir pati didžiausia turistų lankoma vieta, turinti vieną geriausių pasaulyje jugendo stiliaus pastatų ir viduramžių senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą.

1201 m. Ryga įkurta kaip uostamiestis ir bazė. Ryga Hanzos sąjungos piko metu XIII – XV a. išsivystė kaip pagrindinis šios srities prekybos centras, o ją tuo metu valdė Rygos arkivyskupas. Reformacija pasiekė Rygą 1522 m., o 1621 m. Ryga tapo Švedijos karalystės dalimi. 1710 m. Petro Didžiojo invazija nutraukė Švedijos valdymą ir sustiprino Rusijos įtaką miestui. Latvija paskelbė savo nepriklausomybę 1918 m. Lapkričio 18 d., nors 1940 m. ją okupavo Sovietų Sąjunga. Ryga tapo Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos sostine iki Latvijos nepriklausomybės 1991 m.

Per didžiąją Rygos miesto istoriją vokiečiai buvo elitas, o latviai liko žemesnioji klasė. Vokiečių, kaip elito, pozicija išliko ir per imperatoriškąjį Rygos laikotarpį. Didelei Rygos architektūros daliai didelę įtaką padarė Vokietija. Vokiečiai buvo priverstinai iškeldinti po nacių okupacijos 1941– 1944 m.

Ryga garsėja savo senamiesčiu (Vecrīga) ir miesto centru (Centrs), kuriuose daugiau nei 800 pastatų yra Art Nouveau (dar žinomi kaip Jugendstil) architektūros. Rygos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Art Nouveau“ stilius apima sudėtingus pastatų fasadus, kuriuose yra gėlių ir mitologinių padarų raižiniai, puošnios durys ir langai. Nemaža dalis senamiesčio buvo sunaikinta per gaisrą arba sunaikinta vokiečių per Antrąjį pasaulinį karą ir liko griuvėsiuose, kol buvo atstatyta po Antrojo pasaulinio karo, o po Latvijos įstojimo į ES buvo atnaujinta, kad pradžiugintų daugelį atvykstančių turistų.

Per 800 audringų metų istoriją nuo riterių iki švedų karalių ir sovietų komisarų liko pėdsakai, o šiandien Latvijos sostinė yra įdomi Europos metropolija, esanti Rytų ir Šiaurės Europos kryžkelėje. Įspūdingas Rygos horizontas pasakoja istoriją, kai nesenstantys gotikiniai bokštai senamiestyje susilieja su fantastiškais vienos turtingiausių pasaulio jugendo kolekcijų fasadais ant didžiųjų bulvarų.

Paprastai turistams įdomiausios vietovės yra senamiestis ir teritorija aplink netoliese esantį Laisvės paminklą. Tačiau senamiestis nėra vienintelė vieta, kurią verta aplankyti – labai seni ir ganėtinai gerai išsilaikę miesto rajonai, yra Agenskalns ir Tornakalns, tiesiai virš Akmens tilto, kuriuos taipogi pravartu aplankyti viešint šiame mieste. Šios vietovės yra beveik tokios pačios kaip visoje Rytų Europoje, tačiau jos pateikia kitokią ir įdomesnę idėją, bei iš arčiau supažindina ir papasakoja istoriją, kaip gi gyvena didžioji dauguma Rygos žmonių.

Įdomūs faktai

  • Tai vienas iš Europos kampelių, kuriame, latviams vis dar labai patinka pagonys. Jie garbina gamtą šokinėdami per ugnį Joninių metu.
  • Rygos centrinis turgus yra viena didžiausių Europos rinkų. Jis garsėja savo paviljonais, įrengtais milžiniškuose angaruose, kuriuos po Pirmojo pasaulinio karo paliko vokiečių armija.
  • Latvija turi didžiulę sostinę – Rygą, kurioje gyvena daugiau nei trečdalis gyventojų.
  • Rygoje yra daugiau nei 800 „Art Nouveau“ (modernaus architektūrinio stiliaus) pastatų.
  • Sostinė Ryga naudojasi Rygos uostu, kuris yra vienas didžiausių uostų Baltijos šalyse.
  • Šiuo metu Ryga yra didžiausias Baltijos šalių miestas, kuriame gyvena apie 700 tūkst. gyventojų. Miestas savo kulminaciją pasiekė 1990 m., kai Rygoje gyveno daugiau nei 900 tūkst.
  • Kartą per 5 metus Ryga rengia Latvijos dainų ir šokių festivalį, trunkantį 3 dienas. Tai didžiulis spektaklis, kuriame pasirodymus rengia daugiau nei 50 000 dalyvių.
  • Jāni ir Līgo yra pagoniška vasaros šventė, kurią latviai švenčia būdami ir vakarėdami iki kitos dienos saulėtekio.
  • Ryga kadaise buvo didžiausias ir labiausiai išvystytas Švedijos miestas. 1621 m. Ryga buvo valdoma Gustavus Adolphus. Miestas buvo valdomas Švedijos iki 1710 m., kai miestą apgulė Rusijos caras Petras Didysis. Šis valdžios pasikeitimas nutraukė Švedijos valdymą Šiaurės Europoje ir pažymėjo naujo Rusijos dominavimo pradžią.
  • Latvių kalba oficialia Latvijos kalba tapo tik 1918 m., tais pačiais metais ji tapo nepriklausoma pirmą kartą nuo 1201 m. Kalba yra išlaikiusi didžiąją dalį savo archajiškų šaknų, kurios, manoma, yra protoindoeuropiečių. Anksčiausias rašytinės latvių kalbos pavyzdys datuojamas 1530 m.

Lankytinos vietos

  • Rolando statula
  • Rotušė
  • Wagnerio koncertų sale Rygoje
  • Latvijos parlamentas
  • Āgenskalno turgus
  • Rygos televizijos bokštas
  • Latvijos mokslų akademija
  • Latvijos okupacijos muziejus
  • Latvijos nacionalinis istorijos muziejus
  • Rygos etnografinis muziejus po atviru dangumi

 

Ryga yra vienas seniausių miestų prie Baltijos jūros, taip pat esantis ir geografinis Baltijos šalių centras. Ryga dėl savo geografinės padėties prie Baltijos jūros šimtmečius buvo svarbus prekybos, finansų ir kultūros centras. Šis miestas pasižymi unikalia viduramžių ir vėlesnių laikotarpių (“Art Noveau”) architektūra bei išskirtine miesto struktūra, o istorine vadinama Rygos širdis – Senoji Ryga ir centrinės miesto dalys yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kiekvienais metais Rygoje rengiami dideli tarptautiniai kultūros festivaliai, kurių didžiausias yra Nacionalinis dainų ir liaudies šokių festivalis, rengiamas kas 5 metus ir pritraukiantis turistus iš viso pasaulio.

Ryga taip pat turi šimtus priežasčių pritraukti atvykėlių, pasigrožėti šiuo miestu iš arčiau – turtinga miesto istorija, architektūra, erdvūs sodai ir parkai, muziejai, meno galerijos, opera ir kasdieninės pramogos yra tokios pat unikalios, kaip pasivaikščiojimai didžiuliame spalvingame centriniame turguje ar įprastas apsilankymas jaukioje kavinėje ar užeigoje.